Taika ir karas
Ei kilo, kilo
1. Ei, kilo kilo,
O ir iškilo
: Iš Gilijos miestužio
Geltonasis laivužis. :
2. – Ei brolyt brolyt,
Brolyti mano,
: Katrun suksva laivužį,
Kur žėgliuosva žėglužius? :
3. Ar ant jūračių,
Ar ant maračių,
: Ar ant didžio kiemužio,
Kur aug mano mergužė? :
4. Nei ant jūračių,
Nei ant maračių,
: Tikt ant didžio kiemužio,
Kur aug mano mergužė? :
5. Didžiam kiematy
Į penktą butą,
: Čion aug mano mergužė,
Čia siuv man marškinužius. :
6. Siuva geltonai,
Siuva raudonai,
: Siuva žaliais šilkužiais
Man jaunam marškinužius. :
7. – Ei, mergyt, mergyt,
Kad įmanyčiau,
: Nešiočiau ant rankužių,
Paversčiau į žiedužį. :
8. – Ei bernyt, bernyt,
Bernyti mano,
Nešiok povos plunksnužę*
Už juodos kepuružės,
Ne mane ant rankužių,
Paverstą į žiedužį.
Uliokim braliūkai
- Uliokim braliūkai švintaj Letuvėlaj
Nežinam kų rasma svetimoj šalalaj. - Nerasma tevelia anei matinėlas
Nebus kam apšluosta gailias ašarėlas. - Tin rasma kalnalius, pilkus akmenėlius,
Tin mūsų braliūkų gailias ašarėlas.
Oi, lunkela, lunkela
- Oi lunkela lunkela, 2 k.
Oi lunkela, žalioji pievela. 2 k. - Oi, mas pjausim šienelį, 2 k.
Oi, mas pjausim, berneli, šienelį. 2 k. - Oi, mas josim Rygužėn, 2 k.
Oi, mas josim, berneli, Rygužėn. 2 k. - Slaunus miestas Rygužė, 2 k.
Dar slaunesnis, berneli, Varšuva. 2 k. - Stovi vaiskas kaip mūras, 2 k.
Stovi vaiskas, berneli, kaip mūras. 2 k. - Zvimb kulipkas kaip bites, 2 k.
Zvimb kulipkas, berneli, kaip bites. 2 k. - Krenta vaiskas kaip mūras, 2 k.
Krenta vaiskas, berneli, kaip mūras. 2 k. - Bėga kraujas kaip vanduo, 2 k.
Bėga kraujas, berneli, kaip vanduo. 2 k. - Laka šunes kaip levai, 2 k.
Laka šunes, berneli, kaip levai. 2 k.
Vesi bajuora
- Vesi bajuora į vainą juojė,
Mona bruoleli drauge viliuojė |: - – Juok juok, bruoleli, juok, balondeli,
bene prijuosi raita polkeli. |: - – Juote prijuosu, ginte paginsu,
Dievas da žino, ar basugrįšiu. |: - Devynios kolkos pruo šalį lieki,
vuo dešimtuoji galvelę kėrta. |: - Kreta galvele kai kuopustelis,
biega kraujelis kai Nemunelis. |:
Balnok, tėveli
- Balnok, tėveli, juodbėrį žirgelį |:
O aš josiu, vajavosiu. |: - Šviesus kardelis prie mano šalelės |:
Jis švitravo per amželį. |: - Marga šaudyklė į mano rankeles |:
Išstrieliavo kai kiškelius. |: - Ei, klausinėjo senoji močiutė |:
– Ar parjosi sunytėli? |: - – Joti išjosiu, ale neparjosiu |:
Žino mano miels dievelis. |: - Parbėg žirgužis, parneš mandieružę. |:
Visą kraujais sutaškytą. |: - Skalbkie, sesuže, mano mandieružę |:
Savo graudžioms ašarėlėms. |: - Džiovink, močiute, mano mandieružę |:
Savo sunkiais atdusėliais. |: - Kočiok, merguže, mano mandieružę |:
Savo šauniausiais žodeliais. |:
Palydėk sesula
- Palydėk, sesula, jin žalių girelį,
Ei, užkukuos gegulė, bus ramu širdelėj. - Tai tu tadu grįši in tėvulio dvarų,
Ei, o aš jaunas josiu jin karaliaus žemį. - Tai duos man karalius langvuosius rūbelius,
Ei, an mano petelių – aukštų mundūrėlį. - An mano petelių – aukštų mundūrėlį,
Ei, an mano galvelės – aukštų kaškietėlį. - An mano rankelių – sunkių muškietėlį,
Ei, prieg mano šalalai – šviesųjį kardelį.
Šimtų kartų artojėliu
- Šimtų kartų artojėliu langviau procavoti,
Nei man jaunam bernužėliu in vainełį joci 2x - Verkė senasai tėvulis ir sana motułė,
Verkė jauna sasutėłė, mylima mergełė 2x - – Vai, tėvuli, vai, motula, negraudzyk širdełės,
Cik pavelyk man žirgelį būc mano draugeliu 2x - Sudie jaunai sasutėlai paskucinį kartų,
Palydėk, miela sasula, nor lig dvaro vartų 2x - Kap aš jojau per kaimelį, ūlyčia skambėjo,
Visas jaunas jaunimėlis mani palydėjo 2x - Kap dajojau žalių girių, gegułė kukavo,
O man, jaunam bernužėliu, vargelį rokavo 2x - Kap dajojau karo laukų, sustojo žirgelis,
Persimainė mano būdas, nubalo veideliai 2x - Ir sustatė in pulkelį, visus surikiavo,
Liepė imci sau šoblalas, joc su kamandyrium. - Kai palaido iš armotos, žamełė drabėjo,
Katrie puołė nuog žirgelių, ciej kraujuos gułėjo - Niekas mūs, jaunų brolalių, dar nesigaiłėjo,
Gal cik sanoji motułė vardelį minėjo
Svyruoj, linguoj paukštyčiai
- Svyruoj’, linguoj’ paukštyčiai
Ant vynmedžių šakelių;
Taip tu svyruosi,
Taip tu linguosi
Krygužėj’ tarp brolelių. - Parjojo virš’ninkėlis,
Parnešė krivuliuką;
Tai graudžiai verkė
Jauna mergelė
Skaityd’ma krivuliuką. - Seniai sakiau dukrytei:
„Siūk’ broliui marškinėlius,
Siūk’ marškinėlius,
Rašyk’ raštelius,
Įsiūk’ man pavardėlę. - Žaliais baltais šilkeliais,
Raudonais damastėliais,
Ne tiek dygsnelių,
Vingrių raštelių,
Kiek graudžių ašarėlių.“ - „Tai tav, tai tav, sūnyti,
Tėvužio neklausyti;
Kad nenorėjai
Nešiot dalgelį,
Nešiok šviesų kardelį.”
Ir atliekė raibs paukštėlis
1. Ir atlėkė raibs paukštelis
Iš karaliaus daržo,
: Ir nutūpė raibs paukštelis
Į tėvužio dvarą. :
2. Ir parlėkė juodas varnas,
Juodasis varnelis,
: Ir parnešė baltą ranką
Ir aukso žiedelį. :
3. – Ei tu, varne, juodas varne,
Juodasis varneli,
: Kur tu gavai baltą ranką
Ir aukso žiedelį?
4. Už Kastryno, pas Kastryną
Didžioj krygėj buvau,
: Čion aš gavau baltą ranką
Ir aukso žiedelį. :
5. Ten ne viena mamužytė
Sūnužio dejavo,
: Ten ne viena sesužytė
Brolužio raudavo. :
6. Kad ir rado, nepažino,
Kraujuose gulėjo,
: Subadyti, sutaškyti,
Jųjų nepažino. :
7. Oi, Dėvuliau, Dėvulyčiau,
Tai – mano žėdelis!
: Negrįš mano bernyžytis!
Krinta ašarėlės! :
Oi motin, motin
- Oi motin motin,
Motinėle mano,
Kodėl nepagimdei
Mani akmeneliu? - Kodėl nepagimdei
Mani akmeneliu?
Kodėl nepastatei
Šalia vieškelelio? - Tai aš būčiau matęs
Kaip husarai joja,
Kaip husarai joja,
Daineles dainuoja. - Tai aš būčiau matęs,
Kaip husarai joja,
O mūsų broliukai
Varguose dejuoja.
Per Širvintėlės miestelį
- Per Širvintėlės miestelį
Vyno upeliai tekėjo.
Oi valioj valioj, Lietuva,
Vyno upeliai tekėjo. - Vyno upeliai tekėjo,
Pulkas kareivėlių stovėjo.
Oi valioj… - Pulkas kareivėlių stovėjo,
Su jaunom mergelėm kalbėjo.
Oi valioj… - Su jaunom mergelėm kalbėjo,
Ir į karčemėlę vadino.
Oi valioj… - Ir į karčemėlę vadino,
Už balto stalelio sodino.
Oi valioj… - Už balto stalelio sodino,
Žaliuoju vyneliu girdino.
Oi valioj… - Žaliuoju vyneliu girdino,
Aukselio žiedelį žadėjo.
Oi valioj… - Aukso žiedelį žadėjo,
O pats į karužę išjojo.
Oi valioj…
Išsivadavimo dainos
Sėk, sesute, žalią rūtą
- Sėk, sesute, žalią rūtą (x2)
Sėk, sesute, žalią rūtą, kad Lietuva laisva būtų (x2) - Sėk, sesute, ir gvazdiką (x2)
Sėk, sesute, ir gvazdiką, kad neliktų bolševikų (x2) - Sėk, sesute, ir bijūną (x2)
Sėk, sesut, ir bijūną, kad nebūtų atėjūnų (x2) - Sėk, sesute, žalią mėtą (x2)
Sėk, sesute, žalią mėtą, kad Lietuva vis laimėtų (x2)
Kad ne auksinės vasaros
- Kad ne auksinės vasaros,
Ne mėlynos vosilkos,
Nebūtume atėję čia,
Kur slenka dienos pilkos. 2×2 - Kur tas dulkėtas traukinys
Taip toli nukeliavo,
Prisimenu mamytę aš,
Tas pievas, kur žaliavo. 2×2 - Prisimenu gimtinę aš,
Jos mėlyną padangę.
Ar dar sugrįšime kada
Į Tėviškėlę brangią ? 2×2 - Ir vėl bus vasara graži,
Žydės vėl skaisčios gėlės.
Nušluostyk ašaras gailias,
Jaunystę palydėjęs. 2×2 - Negaila tėtės nei mamos,
Nei visko, ką turėjom.
Tik gaila gaila Lietuvos,
Kurią karštai mylėjom. 2×2 - Šalie gimtoji Lietuva,
Ar tavęs nemylėjom,
Bet kad neliks mums vietos čia,
Mes niekad netikėjom. 2×2
Mėnulis tikras tėvas jo
- Mėnulis – tikras tėvas jo,
Sesuo – dangaus žydrynė.
Paukščių takais tu išskridai
Gint pavergtos Tėvynės. - Virš Lietuvos laikų nakčia
Išskleidęs parašiutą,
Tu nusileidai pušyne,
Žaliam žaliam kaip rūta. - O išdavikė drebulė
Ilgai ilgai šlamėjo,
Jos užliuliuotas užmigai,
O priešas pastebėjo. - Kol šovinių turėjai tu,
Tu vis ir vis kovojai,
Paskutiniuoju pats save
Tėvynei paaukojai. - Daugiau ereliai neskraidys
Nei šilko parašiutai.
Sesės, jei žinot kapą jo,
Pasėkit daug daug rūtų.
Alyte
- Žygiuoja kareiviai
Vora paskui vorą.
Ginti brangią žemę,
Šalį Lietuvos.
Alyte!
: Pulkas paukštelių,
Margindami orą,
Čiulba ir skraido
Viršum jų galvos. : - Sūnelis išeidams,
Močiutę ramina,
Prašo neliūdėti,
Kolei jis sugrįš.
Alyte!
: Su dievu, močiute,
Sudiev, sengalvėle,
Gal pasimatysim
Po žiaurios kovos. : - Prie tėvelio kapo,
Ten prie koplytėlės,
Prisiekiau aš būti
Sūnum Lietuvos.
Alyte!
: Kartą prisiekęs
Daugel nekartosiu,
Ginsiu brangią žemę,
Šalį Lietuvos. : - Neateis prie kapo
Mylima mergaitė,
Nekaišys kapelio
Žydinčiom gėlėm.
Alyte!
: Aplankys kapelį
Plieninės kulkelės
Ramins mane jauną,
Žemėj gulintį. :
Ir gyveno kartą partizanas
- Ir gyveno kartą partizanas,
Jis – valdovas žaliųjų miškų. x2
P. Per girias, per žalias
Šiandieną čia, rytoj jau ten,
Per girias, girias, girias žalias! - Cit, neverki, miela mergužėle,
Aš iš miško greitai sugrįšiu! x2 - O, jei grįšiu jaunas, nepražuvęs,
Tai tave, gražuole, paimsiu. x2 - Ir gyvensim mes tada laimingai,
Bus laisva Tėvynė Lietuva! x2
Pad. Vytautas Mačionis, g. 1932 m. Atažalyno k., Daugų vls., Alytaus aps. Nuo 1947 m. gyv. Vilniuje. Užr. T. Grašytė, M. Vingrys, 2012 m.
Dainininko pastaba: „Išmokau keleiviniam traukiny Gardinas–Vilnius maždaug 1948-1949 m. Mes traukiny gana aštrias partizaniškas traukėm. Kadangi bendras traukinys, tai kas ten žino ar enkavadistų yra ar nėra. Tai traukiny tambūre (aikštėlė vagono gale) mes tada be bilietų važiuodami išmokom. Kompanija penkiais metais vyresnių už mane iš Kirklionių k. (Varėnos r.) dainavo ir aš išmokau iš jų“.
Lietuvai
Kur aisiu, aisiu
- Kur aisiu aisiu, kur būsiu būsiu,
: Vis Letuvas neažmiršiu. : - Lygūs laukeliai plačias sadybėlas,
: Žalias lunkas, paupėlas. : - Ak nėra nėra takia sadelia,
: Kėp tik mana tevutėlia. : - Iš pakraštėlių žalias vyšnelas,
: Par vidurį abełėlas. : - Ak nėra nėra takia svirnelia,
: Kėp tik mana matinėlas. : - Iš pakraštėlių margas skrynelas,
: Par vidurį perynėlas. : - Ak nėra nėra takias stainelas,
: Kėp tik mana braliukėlia. : - Risti žirgeliai, tyma balnaliai:
: Atlasines kamanėlas. : - Ak nėra nėra takia darželia,
: Kėp tik mana sesiutėlas. : - Iš pakraštėlių žalias rūtelas,
: Par vidurį lelijėlas. :
Lietuvai
- Iš negandingų vakarų
Audrų perkūnijų prikrauti
Lingavo _debesų laivai.
Tada graži, graži buvai,
Akim tyliųjų ežerų…
Lyg eidama linelių rauti. - Dangus įkaito nuo žarų,
Gaisravietės žėravo baisios.
Ties vieškeliu, ties vėjuotu
Nustebusi stovėjai tu
Akim tyliųjų ežerų,
Upelių kaspinais žydraisiais. - Negaila juodbėrių bėrų,
Jaunų dienų jaunam negaila.
Man gaila tik tavęs vienos
Įsigalvojusios, liūdnos –
Akim tyliųjų ežerų…
Tavęs man begaliniai gaila. - Ir tavo ašarų tyrų…
Jom dulkių vieškelio nelaistyk.
Neverk daugiau ir neliūdėk,
Kovon mane tu palydėk.
Akim tyliųjų ežerų…
Tau dovanų parnešiu laisvę. - Negaila juodbėrių bėrų,
Jaunų dienų jaunam negaila.
Man gaila tik tavęs vienos
Įsigalvojusios, liūdnos –
Akim tyliųjų ežerų…
Tau dovanų parnešiu laisvę.
Devynios baltos upės
- Kur Dievužis rasą gėrė
Šaltinėlis atsiverė
Tam šaltiny nusiprausę
Mes motulės Saulės klausėm - Kaip pasiekti kitą krantą
Nepamiršus savo vardo
Kaip mums girioj nepaklysti
Ir namolio vėl sugrįžti
P. Kur devynios baltos upės
Kur devynios laivės supas
Kur devyni broliai plaukia
Devynais vardais Dievą šaukia
Kur devynios žvaigždės krinta
Kur devynios aušros švinta
Kur devynios sesės kelias
Devynioms kartoms laimę lemia - Kur Dievužis medų laižė
Nusiskynėme po žvaigždę
Ir ant avilių sugulę
Klausinėjome Mėnulio
Išmintį ar auksą semti
Protu ar širdim gyventi
Kaip per gaisrą mums ant rankų
Savo žemę nešt ir dangų
Sudainuokime Lietuvą
- Iš visų Žemės pusių,
Iš toliausių jos vietų
Eikit, broliai, prie mūsų
Sudainuosime Lietuvą
Eikit, sesės – išglostysim
Tarsi mezginį nerasime,
Su upokšniais jos juoksimės
Ir su vėjais jos verksime…
P. Taip dainuosim, kad keltųsi
Kunigaikščiai iš pilkapių,
Ąžuolai, kad atželtų
Ir sapnai imtų pildytis
Juk dainų tokių esama
Jos per amžius išlieka
Eikim, broliai ir seserys
Sudainuokime Lietuvą! - Karžygiai ir artojai,
Partizanai, poetai,
Tie, kur šlovę giedojo,
Tie, kur aukurą lietė
Viename saulės blyksnyje
Amžinojoj Tėvynėje
Mes visi susiimsime
Užu rankų lyg giminės
P. Kad gyventi galėtume
Po dainos bendru stogu
Neišduokim – mylėkime
Savo Dievą ir žmogų
Juk dainų tokių esama
Jos per amžius išlieka
Eikim, broliai ir seserys
Sudainuokime Lietuvą!